Vilniaus Šv. Kazimiero grigališkojo choralo studijos nariai yra įvairiausių profesijų atstovai. Jų tarpe rasime profesionalių muzikų, muzikologų, moksleivių, filologijos ir fizikos studentų, medikų, architektų, dailininkų, net kasininkų. Giedojimas jiems yra tikėjimo išraiška, maldos forma, o savo kūrybines idėjas jie realizuoja tiek moksliniuose straipsniuose, tiek publicistikoje, dailėje ar fotografijoje. Šioje skiltyje mes pristatome mūsų narių kūrybą, kuri galėtų būtų įdomi ir platesnei auditorijai.

Dainius Juozėnas
APIE VIEŠPATIES VEIDĄ. PO SPEKTAKLIO

Kadangi vienas iš pastarosios savaitės priekaištų dėl Romeo Castellucci spektaklio protestuojantiems katalikams buvo, kad nedera piktintis nemačius, kaip ten gilu, krikščioniška ir prasminga – nusipirkau bilietą ir nuėjau. Eiti buvo nejauku – jau žinojau apie organizuojamą piketą. Įsivaizdavau, kaip eisiu ilgu siauru taku. Iš abiejų pusių įrėmintu protestuojančiųjų, badančių pirštais į einančius žiūrovus, iškėlusių plakatus. Būsiu atpažintas, turėsiu teisintis, kad einu it evangelinis apaštalas Tomas, tol neįtikėjęs, kol nesukišo pirštų į prisikėlusio Kristaus žaizdas.
Skaityti toliau >>

Dainius Juozėnas
GRIGALIŠKASIS CHORALAS – AMŽIŲ GIESMĖ

Naujausio žurnalo „Kelionė su Bernardinai.lt“ numerio tradicinėje rubrikoje „Pokalbiai apie kultūrą“ išspausdintas pokalbis su Dainiumi Juozėnu, 1989 m. įkurto Vilniaus arkikatedros bazilikos grigališkojo choro „Schola Gregoriana Vilnensis“ vadovu, apie ilgaamžes tradicijas turintį giedojimą, jo specifiką, vystymąsi, apie giedojimo reikšmę liturgijoje ir grigališkąjį choralą šiandienėje Bažnyčios tradicijoje.
Pokalbį taip pat galite skaityti čia>>

Mantė Lenkaitytė
SEKIMO KRISTUMI (IMITATIO CHRISTI) TEMA ANKSTYVOJOJE LOTYNIŠKOJE VIENUOLINĖJE LITERATŪROJE
Skelbta leidinyje „Pamaldumas Išganytojui Lietuvos kultūroje”, sud. G. Surdokaitė, moksl. red. L. Jovaiša, Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2008, p. 27-47.

Straipsnyje siekiama apžvelgti būdingiausius Kristaus sekimo elementus pagrindiniuose IV-V a. lotyniškos vienuolinės literatūros veikaluose. Trumpai pristačius Kristaus idealo temą Naujojo Testamento ir ankstyvojoje krikščioniškoje literatūroje, pereinama prie Kristaus sekimo motyvų vienuolinėje literatūroje, pradedant Kristaus vaidmeniu apsisprendžiant vienuoliniam gyvenimui, toliau – kaip Kristaus nuolankumas ir meilė įkvepia kasdienį gyvenimą bendruomenėje ir kaip Jėzaus malda moko kontempliatyvaus gyvenimo, vienuoliui galiausiai tampant tikru Kristaus tarnu.
Skaityti (.pdf) >>

Lina Pudžiuvelytė
KIEKVIENA MALDINGA KELIONĖ – KELIAUJANČIOS DIEVO TAUTOS, KURIAI PRIKLAUSOME, SIMBOLIS
Skelbta Bernardinai.lt, 2007-09-03

Turbūt jau tradicija tampa, kad Solesmes benediktinų vienuolyną, esantį Prancūzijoje, beveik kasmet aplanko Lietuvos choralistai. Vos prieš savaitę iš Solesmes grįžo Vilniaus Bernardinų grigališkojo choralo choras VOX CLARA. Šiandien, minint šv. Grigalių Didįjį, kurio vardu pavadintas senasis liturginis Romos Katalikų giedojimas, Lina Pudžiuvelytė, choro VOX CLARA vadovė, dalijasi įspūdžiais apie šią kelionę.
Skaityti >>

Mantė Lenkaitytė
VIENUOLIO IDEALAS EUCHERIJAUS LIONIEČIO „PAŠLOVINIME DYKUMAI” IR LOTYNIŠKOJE VIENUOLINĖJE LITERATŪROJE IKI PENKTOJO AMŽIAUS PRADŽIOS
Daktaro disertacija, apginta Vilniaus universitete 2006 m. gruodžio 15 d.

Darbe tyrinėjamas asketinis veikalas De laude eremi („Dykumos pašlovinimas“), parašytas Eucherijaus Lioniečio apie 428 m. po Kr., ir šio veikalo literatūriniai pirmtakai lotyniškoje vienuolinėje literatūroje iki V a. pradžios: Atanazo „Antano gyvenimo” vertimas į lotynų k., trys Jeronimo parašyti atsiskyrėlių „Gyvenimai”, anoniminė „Egipto vienuolių istorija“, dvi knygos, kuriomis Rufinas papildė Bazilijaus Cezariečio „Bažnyčios istorijos” lotyniškąjį vertimą, Sulpicijaus Severo sukurtas „Šv. Martyno Tūriečio gyvenimas“ ir „Dialogai“ bei Jono Kasijono Institutiones ir Conlationes. Darbe analizuojamos literatūrinės priemonės, kuriomis kuriamas ir aprašomas vienuolio idealas, parodoma šio idealo funkcija ankstyvojoje lotyniškoje vienuolinėje literatūroje, Rytų vienuolių ir Šventojo Rašto figūrų vaidmuo. Tai pirmas mokslinis darbas apie ankstyvąją vienuolinę literatūrą Lietuvoje.
Skaityti disertaciją anglų k. (.pdf) >>
Darbo santrauka lietuvių ir anglų k. (.pdf) >>

Izabela Jurasz
RYTŲ KRIKŠČIONIJOS PERIPETIJOS IR SIRIŠKOJI ISTORIJA
Skelbta leidinyje „Naujasis židinys-Aidai”, Nr. 9-10, 2006, iš prancūzų k. vertė Aušra Grigaravičiūtė

Žvilgsnis į krikščioniškuosius Rytus neišvengiamai žadina nuostabą. Krikščioniškieji Rytai – tai didžiulė krikščioniškų bendrijų bei bažnytinių tradicijų įvairovė. Tiesa, kai kurių europiečių ausims šis teiginys gali nuskambėti gana keistai: Artimieji ir Vidurio Rytai įprastai laikomi išimtinai islamo teritorija. Tačiau kaip įmanoma kalbėti apie krikščioniškas tradicijas regione, kuriame dominuoja islamas? Šis, tiesa, mūsų dienomis ypač skausmingas Rytų krikščionių egzistencijos matmuo išeina už šio aptarimo ribų. Didesnį dėmesį skirsime konkrečių bendruomenių, gyvavusių šiose teritorijose gerokai prieš islamo įsigalėjimą, situacijai.
Skaityti (.pdf) >>

Dainius Juozėnas
VILNIAUS VARDYNAS
Skelbta leidinyje „Šiaurės Atėnai”, 2006-05-06, Nr. 795

Vienaip tai dėliotų profesionalus istorikas, kitaip muzikologas, dar kitaip menotyrininkas, literatas. Vienaip katalikas, kitaip cicilikas. Vienaip lenkas ar žydas, kitaip - lietuvis. Visuomet iškils personalijų hierarchijos ir atrankos problema. Autorius kaip niekas kitas turi universalų ir organišką požiūrį, yra tikras prof. Mykolo Römerio ir Czesławo Miłoszo mokinys ir sekėjas.
Skaityti >>

Dainius Juozėnas
FAUSTINA IR JĖZUS
Skelbta leidinyje „Šiaurės Atėnai”, 2005-11-19, Nr. 773

Skaitant Faustinos dienoraštį, neapleidžia mintis: koks turi būti būti sukauptas gyvenimo patirties, aplinkos konteksto ir vaizdinių potencialas, kad siela prabiltų ir išsiveržtų šitokia jėga ir tokiomis formomis.
Skaityti >>

Dainius Juozėnas
SACERDOS MAGNUS
Skelbta leidinyje „Šiaurės Atėnai”, 2005-04-16, Nr. 745

Šventasis Tėvas iškeliavo tobulai. Laiku ir vietoje. Velykų rytą atsisveikino, pamojęs ranka. Nebepajėgė prakalbėti. Davė ženklą - išeinu. Atidavė save visą. Tarnavo, degė lyg žvakė, kol neužpūtė lange pavasarinis vėjas, nesukėlė kažkokio uždegimo, pamažu neužgesino organų veiklos…
Skaityti >>

Laura Vildžiūnienė
GAVĖNIOS MONODIJŲ IMPRESIJOS. VIENBALSĖS MUZIKOS FESTIVALIS PLOCKE
Skelbta leidinyje "Septynios meno dienos", 2003-04-18, Nr. 564

Ar vienbalsė muzika dar turi savo erdvę šiame technikos ir sumaišties amžiuje? Ar ji neatrodo pernelyg naivi ir paprasta XXI amžiaus elektroninės ir kompiuterinės muzikos kontekste? Bet ar gali būti naivi ir atgyvenusi tradicija? Į šiuos klausimus mėgino atsakyti "Vienbalsės muzikos festivalis", jau devintus metus rengiamas Plocko mieste Lenkijoje.
Skaityti >>

Aušra Grigaravičiūtė
MUSICA TOTA. KELETAS ŽVILGSNIŲ Į MUZIKOS, FILOSOFIJOS IR TEOLOGIJOS SĄSAJAS ANKSTYVAISIAIS VIDURAMŽIAIS
Skelbta leidinyje „Naujasis židinys-Aidai”, Nr. 5, 2003

Mūsų dienomis, regis, labiau įprasta kalbėti apie kompozitoriaus novatoriškumą, atlikėjo profesionalumą, jo sugebėjimą interpretuojant atskleisti autoriaus idėją ar galiausiai gilintis į klausytojo psichiką. Tuo tarpu kalbėdami apie Viduramžių epochą, turime pasirengti klausytis ne švelnių, gal kiek ir neįprastų melodijų, o matematinių, kosmologinių, filosofinių, teologinių bei egzegetinių argumentų.
Skaityti (.pdf) >>

Mantė Lenkaitytė
ANTANO POKALBIS SU FILOSOFAIS ŠV. ATANAZO „ŠVENTOJO ANTANO GYVENIME”. TIKĖJIMO (PISTIS) IR PROTO (LOGOS) SANTYKIS
Skelbta leidinyje „Literatūra”, Nr. 45(3), 2003

Aleksandrijos vyskupas Atanazas dykumos tėvo „Šv. Antano gyvenimą” parašė apie 356 m. Šis vienas pirmųjų krikščioniškosios hagiografijos veikalų iki pat šių dienų laikomas vienuolinio gyvenimo „evangelija”. Straipsnyje tyrinėjamas Antano pokalbis su jį lankančiais pagonių filosofais bei jame atskleidžiama tikėjimo galia. Pabaigoje pateikiamas „Šv. Antano gyvenimo” ištraukos vertimas į lietuvių k.
Skaityti (.pdf) >>

Aušra Grigaravičiūtė
EUCHARISTIJA IR ŠVENTASIS GRALIS. KRIKŠČIONIŠKOS ROMANO QUESTE DEL SAINT GRAAL TRANSFORMACIJOS
Skelbta leidinyje „Naujasis židinys-Aidai”, Nr. 3, 2001

Viduramžiais Gralio, paslaptingojo indo, į kurį, pasak legendos, buvęs surinktas nukryžiuoto Kristaus kraujas, ieškojimas tampa Dievo pažinimo bei jo malonės siekio simboliu. Eucharistinė jo plotmė tampa Artūro ciklo legendų krikščioniškos interpretacijos centru, o romanas Queste del Saint Graal („Šventojo Gralio ieškojimas“) – bene nuodugniausiu tokios interpretacijos pavyzdžiu. Todėl pažvelkime į eucharistinę šventojo Gralio simbolikos plotmę, atkreipdami dėmesį į tai, kaip XII-XIII a. Bažnyčios mokymas, teologinės diskusijos dėl Eucharistijos, liaudies dvasinės praktikos ir hagiografinėje literatūroje bei to meto kronikose paplitę stebuklų aprašymai atsispindi konkrečiame Gralio ieškojimą išpildančiame riterių regėjime.
Skaityti (.pdf) >>