 |
CANTATE DOMINO. XVII a. Lietuvos
Didžiosios Kunigaikštystės muzika. Iš Sapiegų albumo ir Kražių
vargonininko sąsiuvinio. Įrašyta 2006 m. Vilniaus
universiteto Mažojoje auloje ir Vilniaus plokštelių studijoje. Garso
režisieriai – Rimantas Motiejūnas ir Normantas Ulevičius, išleido
muzikos įrašų leidykla
"Semplice".
Kompaktinę plokštelę galima įsigyti ir Vilniaus
Arkikatedroje, pas budėtoją. Kaina 30 Lt |
Turinys
(paspaudę pažymėtas giesmes galite atsisiųsti ir pasiklausyti mp3
formatu)
1. Magnificat octavi toni* |
1.05 |
2. Kyrie paschale* (Lux et origo) |
3.21 |
3. Et in terra* (Gloria I) |
4.10 |
4. Sanctus* |
2.07 |
5. Agnus* |
1.30 |
6. Toccata* |
1.21 |
7. Kyrie Fons bonitatis* |
4.30 |
8. 3 Super primum tonum [x. Jadama]* |
3.15 |
9. Ricercata terci toni [x. Jadama]* |
3.34 |
10. 2 Super 6 tonum [x. Jadama]* |
2.21 |
11. 2 Fantasie super secundum tonum. Super secundum tonum [x.
Jadama]* |
4.34 |
12. Domine, Deus meus* |
2.02 |
13. O, vere digna hostia* |
3.08 |
14. Cantate Domino* |
2.18 |
15. Indica mihi* |
3.07 |
16. Toccata brevis. 2 Ricercari* |
1.50 |
17. Ricercare. Canzona. Ricercare* |
2.06 |
18. 2 Ricercari* |
1.28 |
19. 2 Ricercari* |
1.23 |
20. Ricercare. 2 Ricercari [Girolamo
Frescobaldi]* |
2.28 |
21. Ricercare* |
1.29 |
22. Ricercare [Girolamo Frescobaldi]. 2 Ricercari* |
3.29 |
23. Toccata F. L.* |
0.29 |
24. Tempore Adventus (Kyrie firmator sanctae)* |
3.15 |
25. Pro festo pentecostes prosa (Sequentia Veni Sancte
Spiritus)* |
3.14 |
26. Magnae deus (Kyrie magnae Deus potentiae)* |
3.22 |
27. Ricercare |
0.49 |
Atlieka:
Schola Gregoriana Vilnensis (2–5, 7, 24–26)
Balys Vaitkus, vargonai (1–7, 23–27)
Giedrė Lukšaitė-Mrázková, klavesinas (8–22)
Vilma Pigagaitė, sopranas (12–15)
Nerijus Masevičius, bosas (15)
Sapiegų albumas ir Kražių vargonininko sąsiuvinis – vieninteliai išlikę ir
palyginti neseniai, tik XX a. pabaigoje surasti ir iššifruoti XVII a.
Lietuvos muzikinės kultūros paminklai, padedantys atkurti sudėtingą Lietuvos
muzikos kelią į Europos lotyniškosios kultūros erdvę.
XVII a. pradžia Lietuvai buvo ypatinga dvasinės ir meninės kultūros
atsinaujinimo epocha: išaugo Katalikų Bažnyčios autoritetas, sakraliniam
menui buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Užsimezgus glaudesniems ryšiams su
Vakarų Europos kultūros centrais bei sustiprėjus Abiejų Tautų Respublikos ir
Italijos ryšiams, Lietuvoje labai anksti suskambo kai kurios baroko
stilistinės naujovės. Išaugo instrumentinės muzikos vaidmuo, daugėjo
klavyrinės muzikos atlikėjų, muzikavusių ir Valdovų rūmuose, ir bažnyčiose.
Tuo metu, kai buvo sudarytas Sapiegų albumas, Lietuvos valstybės gyvenime
reiškėsi iškilus politikas ir diplomatas Leonas Sapiega (1557–1633). Albumo
kietviršyje įspaustas Sapiegų giminės superekslibrisas nurodo sąsajas su
didikų globota Šv. Pranciškaus ordinui priklausiusia vienuolija ar bažnyčia.
Albumo sudarytojas nežinomas; autorystės klausimas, su nedidelėmis
išimtimis, lieka neatsakytas.
Kražių vargonininko sąsiuvinis – ilgo ir nelengvo kelio į profesinį
meistriškumą dienoraštis, jame akivaizdžios nežinomo Lietuvos muziko
pastangos perimti naujausią to meto muzikos teoriją bei praktiką. Tikėtina,
jog sąsiuvinio sudarytojas apie 1618 m. mokėsi muzikos cistersų vienuolyne
Vengrove Lenkijoje, kur jį buvo išsiuntęs Kražių jėzuitų kolegijos ir
bažnyčios fundatorius J.K. Katkevičius.
Sapiegų albumas ir Kražių vargonininko sąsiuvinis ryškiausiai reprezentuoja
XVII a. klavyrinės muzikos situaciją Lietuvoje. Įrašams iš rankraščių
atrinktos būdingiausios pjesės. Daugelis kūrinių (turinyje pažymėtų
žvaigždute) atlikti ir įrašyti pirmą kartą.
|
